žydrus

žydrùs, -ì adj. (4) NdŽ, DŽ¹, LD274(Pns), KŽ, Slnt 1. L, BŽ225 žr. žydras 1: Žydriose jos akyse blyktelėjo ašaros LzP. Toji valandėlė, kada pažvelgiau į tavo skaisčias, žydrias ir liūdnas akis, mane kitu pavertė V.Krėv. Žydrioji zylė (Parus cyanus) žiemos metu slenka į pietų vakarus T.Ivan. Žydrusis nuosėdis (Cortinarius coerulescens) rš.

žydriaĩ adv.; L: Žydi [gėlės] morkavai, žydriaĩ Sl.

2. prk. nerealus: Žýdrios godos NdŽ. Saulę pasieksiu, rūkus išblaškęs – sielvartos žydrūs keliai B.Sruog. 3. m. rš iškrypėliškas.